Kodėl tai svarbu?
Žmogaus teisių kilmė Vakarų teisės tradicijoje siejama su prigimtiniu asmens orumu, o plačiausiai žinoma jų klasifikacija pagal turinį yra jų skirstymas į pagrindines (fundamentines ar pamatines), pilietines politines ir socialines, apimančiomis ekonomines ir kultūrines teises. Be to, žmogaus teisės, kaip konstitucinė vertybė, yra neatsiejamai susijusios su kitomis dvejomis konstitucinėmis vertybėmis (teisine valstybe ir demokratija), nes jos praktiškai gali būti įgyvendintos tik teisinėje demokratinė valstybėje. Taip pat žmogaus teisės neabejotinai susijusios ir su tokiais konstituciniais siekiais, kaip 1) laisvė ir lygybė (lygiateisiškumas), 2) teisingumas bei 3) bendrasis gėris konstituciniais siekiais. Taigi, laisvės principas čia reiškia bendrą principą asmenims elgtis savo nuožiūra, aišku, jei tai nepažeidžia kito asmens teisių bei kitų konstitucinių vertybių. Panašiai ir asmens lygybės ar lygiateisiškumo principas reikalauja, kad vienodas žmogaus teises konkrečioje teisinėje sistemoje turėtų visi asmenys, nepriklausomai nuo jų etninės priklausomybės, rasės, lyties ar socialinio statuso, tačiau lygiateisiškumas išreiškia ne lygiavą, o dar antikoje žinomą bendrą principą, kad vienodus reikia traktuoti vienodai, o skirtingus – skirtingai. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas gali išskirti konstituciškai pagrįstus piliečių grupių skirtumus (pvz., reikalauti karo prievolės iš suaugusių asmenų, mokesčių mokėjimo – iš gaunančių pajamų ir pan.). Tuo tarpu teisingumo principas žmogaus teisių kontekste reiškia, a) jog kiekvienas asmuo turi turėti teisę į žalos atlyginimą („atkuriamasis teisingumas“, angl. corrective justice), b) kad asmuo turi turėti teisę į bent minimaliai vienodas galimybes, t. y. į valstybės pagalbą, kai jam ji objektyviai būtina ir jei be jos jis negalėtų pasinaudoti tam tikromis kitomis žmogaus teisėmis, pvz., paskola studijoms, bedarbio pašalpa ir pan. („paskirstomasis teisingumas“, angl. distributive justice). Pagaliau, bendrojo gėrio principas žmogaus teisių kontekste draudžia bet kuriam asmeniui piktnaudžiauti žmogaus teisėmis ir privačius interesus visuomet iškelti aukščiau viešųjų (bendrųjų) interesų.